Kodėl Italijos brošiūros klaidina
Daugelis Europos pergolių gamintojų skelbiasi A klasės atsparumu vėjui — apie 28 m/s, tai yra maždaug 100 km/h. Šis skaičius gaunamas bandymais Šiaurės Italijos lygumose, kur vidutinis vasaros vėjas siekia 12 m/s. Pabaltijyje situacija kitokia: rugsėjo audros virš Kuršių nerijos reguliariai pasiekia 30 m/s, o atvirojo Baltijos pajūrio gūsiai siekia 36–40 m/s. Helmar viršutinės serijos suprojektuotos atlaikyti iki 150 km/h vėją (gamintojo deklaruota), tai yra apie 42 m/s. A klasės pergolė tokiomis sąlygomis tampa grėsme, ne sprendimu.
Sniego apkrova — Aukštaitijos realybė
Šlapias žiemos sniegas Lietuvos rytuose susidaro greitai ir sveria daug — per kelias paras gali susikaupti pusės metro storio sluoksnis. Pergolė, suprojektuota švelnesnei Pietų Europos žiemai, tokiomis sąlygomis gali deformuotis per vieną sezoną. Helmar kiekvieną seriją skaičiuoja realiai apkrovai — nuo 50 kg/m² (F1) iki 100 kg/m² viršutinėse serijose (gamintojo deklaruota), tai atitinka maždaug 50 cm šlapio sniego. Papildomai veikia automatinis sniego režimas: lamelės pasislenka į vertikalią poziciją ir sniegas nukrenta, nesusikaupdamas ant stogo.
Druskinis rūkas — Klaipėdos faktorius
Pajūrio zonose oras nuolat prisotintas druskos. Standartiniai milteliniai dažai pradeda koroduoti per 3–4 metus. Dvigubas miltelinis sluoksnis išlaiko be korozijos 10+ metų net Klaipėdos uoste. Kiekvienos pergolės paviršius dažomas prieš ir po surinkimo — jungtys irgi padengtos.
Ką tai reiškia užsakovui
Pabaltijo klimatas reikalauja kitokios specifikacijos negu Pietų Europa. Iki 150 km/h vėjo, iki 100 kg/m² sniego apkrovos (gamintojo deklaruota), automatinis sniego režimas, dviguba miltelinė danga ir CE ženklas — tai ne marketingo punktai, o praktinė atsakomybė už pergolę, kuri stovės du dešimtmečius. Vienetinė kaina dėl to didesnė. Eksploatacijos kaina per 20 metų — mažesnė.
